Kaip pasirinkti AI diegimo partnerį Lietuvoje

Vis daugiau Lietuvos įmonių vadovų šiandien sprendžia tą patį klausimą: kaip dirbtinį intelektą įdiegti taip, kad jis realiai pakeistų darbą, o ne liktų vieno entuziasto eksperimentu. Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2026 m. bent vieną dirbtinio intelekto technologiją naudojo 34,7 % Lietuvos įmonių, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų. Prieš 2 metus tokių įmonių buvo tik 8,8 %.

Lietuvos bankas nurodo, kad tarp įmonių, kuriose dirba nuo 10 iki 49 darbuotojų, 2026 m. bent vieną tokią technologiją naudojo 30,8 %. Į šiuos skaičius patenka ir įmonės, kurios naudoja vos vieną technologiją, todėl jie dar nerodo, ar dirbtinis intelektas pakeitė visos komandos darbą.

Kai sprendimas diegti jau priimtas, kitas klausimas dažnai pasirodo sunkesnis: su kuo tai daryti. Išorės pagalbą renkasi vis daugiau įmonių.

Valstybės duomenų agentūros 2026 m. tyrime 16,4 % įmonių, kuriose dirba 10 ir daugiau darbuotojų, nurodė, kad dirbtinio intelekto programinę įrangą ar sistemas pagal sutartį sukūrė arba pakeitė išorės paslaugų teikėjai. Savo darbuotojų jėgomis jas sukūrė tik 4,9 % tokių įmonių. Metais anksčiau šie rodikliai buvo atitinkamai 6,4 % ir 4,4 %.

Tačiau išorės partneris savaime sėkmės negarantuoja. Viena iš priežasčių, kodėl dirbtinio intelekto projektai žlunga: dėmesys skiriamas technologijai, o ne tam, kas konkrečiai bus išspręsta ir kas tuo naudosis kasdien. Būtent todėl pasirinkimas, su kuo dirbti, nusveria pasirinkimą, kokį įrankį naudoti.

Keturi keliai, kuriais eina Lietuvos įmonės

Darbuotojai patys naudojasi bendriniais įrankiais, tokiais kaip ChatGPT ar Claude, ir bando pritaikyti juos kasdieniam darbui be jokios išorės pagalbos. Tai natūralus pirmas žingsnis, ir daugelyje įmonių jis jau vyksta, dažnai net nepastebimai.

Tačiau būtent šis kelias slepia didžiausią riziką. Sistema lieka vieno entuziasto rankose, likusi komanda dirba kaip anksčiau, ir demonstracija taip ir netampa įrankiu. Plačiau apie tai, kodėl taip nutinka, rašėme straipsnyje kodėl įmonių AI projektai žlunga.

Kita galimybė: pasamdyti nepriklausomą, laisvai samdomą specialistą konkrečiai, siaurai apibrėžtai užduočiai atlikti, pavyzdžiui, sukurti vieną automatizaciją ar sujungti du įrankius. Didžiausias privalumas: tiesioginis kontaktas su žmogumi, kuris realiai atlieka darbą, be jokio tarpinio sluoksnio.

Didžiausia rizika: priklausomybė nuo vieno žmogaus. Jei jis susirgs, pradės kitą projektą ar tiesiog dings, Jūsų įmonėje niekas nežinos, kaip sistema veikia iš vidaus. Kadangi šioje srityje bet kas gali pasivadinti dirbtinio intelekto specialistu, o patikrinamos patirties dažnai nėra kur pažiūrėti, verta prašyti konkrečių, patikrinamų pavyzdžių, ne pažadų.

Kaina šiame kelyje viešai skelbiama retai. Ji beveik visada individuali ir priklauso nuo konkretaus žmogaus, o ne nuo rinkos vidurkio, kurio Lietuvoje šiai sričiai tiesiog dar nėra.

Trečias kelias: kreiptis į įmonę, kuri jau seniai teikia IT paslaugas, programavimą, sistemų diegimą, kibernetinį saugumą, ir kuri prie savo paslaugų sąrašo pridėjo ir dirbtinio intelekto liniją.

Šis kelias natūraliai tinka įmonėms, kurios jau turi ilgametį ryšį su tokia konsultacine įmone ir planuoja sudėtingą, gilią integraciją su esamomis sistemomis, kur svarbiau bendra techninė infrastruktūra nei siaura AI patirtis.

Trūkumas: dirbtinio intelekto specifika didelėje, bendro profilio komandoje dažnai lieka vieno ar dviejų žmonių atsakomybė, o likusi organizacija dirba pagal senus, tradicinius IT projektų metodus, kurie AI diegimui ne visada tinka. Kaina paprastai skaičiuojama pagal projektą arba valandas, ir dėl didesnių įmonės pridėtinių kaštų dažniausiai išeina brangiau nei nepriklausomo specialisto valanda.

Ketvirtas kelias: rinktis įmonę, kurios pagrindinė ir vienintelė veikla, dirbtinio intelekto diegimas verslams. Toks partneris dažniausiai turi aiškų, pakartojamą procesą, apmoko visą komandą, ne vieną žmogų, ir nuo pirmos dienos siekia, kad sistema po projekto pabaigos liktų Jūsų įmonėje, o ne priklausytų nuo tolimesnio mokėjimo jam.

Kaina tokiame kelyje paprastai priklauso nuo apimties, todėl verta prašyti raštiško pasiūlymo, kuriame aiškiai išvardyta, ką gausite. Rizika: ši rinkos niša Lietuvoje dar palyginti jauna, todėl patikrinama istorija kai kuriems tiekėjams dar tik kuriasi. Verta prašyti pamatyti realius, patikrinamus atvejus, ne tik bendrus pažadus. Vienas iš tokių partnerių Lietuvoje esame ir mes, AI Evoliucija.

Palyginimas: kada kuris kelias tinka labiausiai

ChatGPT ir Claude prenumeratų kainas skelbia OpenAI ir Anthropic, o kitų kelių kaina priklauso nuo apimties ir konkretaus atvejo.

Devyni klausimai, kuriuos verta užduoti bet kuriam tiekėjui

1. Kas liks mūsų įmonėje, kai projektas pasibaigs, sistema, žinios, prieigos?
2. Kas bus apmokytas, vienas žmogus ar visa komanda?
3. Kur laikomi mūsų duomenys ir kas prie jų turės prieigą?
4. Ar sprendimas atitinka ES dirbtinio intelekto reglamentą?
5. Per kiek laiko matysime pirmą realų, o ne demonstracinį rezultatą?
6. Ar galiu pamatyti veikiantį pavyzdį iš kito, patikrinamo kliento?
7. Kas nutinka, jei kažkas sugenda po diegimo, ir kiek kainuoja palaikymas?
8. Ar kaina fiksuota, ar priklauso nuo papildomų, iš anksto nežinomų valandų?
9. Ar galėsime naudotis sistema toliau, jei nuspręsime nebesitęsti bendradarbiavimo?

Raudonos vėliavos

Kaip apsispręsti

Nė vienas iš šių keturių kelių savaime nėra teisingas ar klaidingas pasirinkimas.

Prieš renkantis kelią, verta išsiaiškinti dar vieną dalyką: ar Jūsų įmonei iš tikrųjų reikia diegimo, ar užtenka mokymų. Skirtumą surašėme straipsnyje AI mokymai ar AI diegimas.

Dalį tiekėjų paieškos galite atlikti patys dar prieš pirmą pokalbį: paprašykite dirbtinio intelekto įrankio apžvelgti galimus tiekėjus ir paruošti klausimų sąrašą. Tada pokalbyje nebereikia ieškoti variantų, užtenka patikrinti, ką radote. Kad ir kaip nuspręstumėte, tiekėjų teiginius patikrinkite savarankiškai.