AI EvoliucijaVienas mūsų klientas vidinę klientų valdymo sistemą, savo CRM, pasidarė per tris dienas. Rinkoje analogiška sistema, pritaikyta jo procesams, būtų kainavusi apie 7 000 EUR ir užtrukusi kelis mėnesius, neskaitant derinimo ir taisymų. Įdomiausia ne kaina, o tai, kad sistemą jis turi pas save, ją supranta ir gali keisti tą pačią dieną, kai pasikeičia procesas.
Tai nedidelė istorija, bet už jos slypi didelis poslinkis. Daugelį metų vadovas, kuriam reikėjo įrankio, neegzistuojančio rinkoje, turėjo tik du blogus pasirinkimus. Pirkti gatavą sistemą, prie kurios reikia priderinti savo verslą, nors turėtų būti atvirkščiai. Arba užsakyti programavimą iš išorės, sumokėti dešimtis tūkstančių ir laukti mėnesiais, dažnai sulaukiant ne to, ko tikėjotės. Dirbtinis intelektas tą pasirinkimą perrašė.
Kodėl senasis skaičiavimas buvo nepalankus jums
Pradėkime nuo to, kad didelės programinės įrangos kūrimas niekada nebuvo prognozuojamas, net stambiose įmonėse su didžiuliais biudžetais. Pasak „McKinsey" 2012 m. tyrimo, atlikto kartu su Oksfordo universitetu ir apėmusio daugiau nei 5 400 didelių IT projektų, vidutiniškai tokie projektai viršija biudžetą 45 procentais, vėluoja 7 procentais ir galiausiai duoda 56 procentais mažiau vertės nei žadėta. Svarbiausia čia ne atskiri skaičiai, o pati žinia: net ten, kur yra atskiras IT skyrius ir solidus biudžetas, didelis projektas dažniau nuvilia nei nustebina. Jei tokios proporcijos tinka korporacijoms, įsivaizduokite, ką tai reiškė 10–80 žmonių įmonei, kuri tokio projekto net negali sau leisti.
Kainos taip pat niekur nedingo. Pagal „Keyhole Software" 2026 m. rinkos duomenis, paremtus daugiau nei 200 patikrintų užsakomųjų programų projektų, paprastas ar vidutinio sudėtingumo vidinis įrankis kainuoja nuo 40 000 iki 300 000 JAV dolerių ir pristatomas per 2–8 mėnesius, o vidutinis užsakomosios programos projektas, remiantis ten cituojamais „Clutch" duomenimis, siekia 132 480 JAV dolerių ir vidutiniškai pristatomas per 13 mėnesių. Tai sumos ir terminai, kurie daugumai savininko valdomų Lietuvos įmonių reiškia paprastą atsakymą: tokio įrankio mes neturėsime.
Todėl daugelis verslų ir liko prie to, ką turi po ranka. „Retool" 2023 m. apklausa, apėmusi 2 276 programuotojus ir techninius vadovus, parodė, kad 55 procentai įmonių vis dar pirmiausia remiasi savo pačių sukurtomis programomis, o apie 86 procentai respondentų sakė, kad vidiniams įrankiams skiria tiek pat ar daugiau laiko nei prieš metus. Vidinių įrankių poreikis niekur nedingo. Tiesiog jį patenkinti buvo brangu ir lėta.
Ką iš tikrųjų pakeitė dirbtinis intelektas
Pasikeitė ne tai, kad atsirado dar viena gatava programa. Pasikeitė pati kūrimo kaina ir greitis, o kartu su jais ir tai, kas apskritai verta daryti.
Pažiūrėkime į faktus, ne į lozungus. Kontroliuojamame eksperimente su 95 profesionaliais programuotojais „GitHub" 2023 m. nustatė, kad naudoję dirbtinio intelekto asistentą jie tą pačią užduotį atliko 55,8 procento greičiau, vidutiniškai per 1 valandą 11 minučių, palyginti su 2 valandomis 41 minute kontrolinėje grupėje, ir šis rezultatas statistiškai reikšmingas. Tai ne nuojauta, o išmatuotas, daugiau nei dvigubas pagreitėjimas.
Didelio masto atsitiktinių imčių tyrimas, kurį 2024 m. aprašė „IT Revolution", remdamasi MIT, Prinstono ir Vartono ekonomistų darbu su daugiau nei 4 800 programuotojų „Microsoft", „Accenture" ir vienoje „Fortune 100" įmonėje, parodė, kad dirbtinio intelekto asistentą naudoję darbuotojai per savaitę užbaigė 26 procentais daugiau darbo, o sėkmingų programos surinkimų padaugėjo 38,4 procento. Ką tai reiškia jums kaip vadovui? Tai, kad darbas, kuris anksčiau reikalavo kelių žmonių ir kelių mėnesių, dabar telpa į vieno žmogaus kelias dienas.
Pasikeitė ne tai, kad atsirado dar viena gatava programa. Pasikeitė pati kūrimo kaina ir greitis, o kartu su jais, ir tai, kas apskritai verta daryti.
Kai nubraukiate kelis mėnesius ir keliolika tūkstančių eurų, atsiranda dalykas, kurio anksčiau tiesiog nebuvo: galimybė turėti būtent tą įrankį, kurio reikia jūsų procesui, o ne procesą lankstyti pagal svetimą programą. Mūsų darbe tai matome nuolat. Vienas klientas pilnai automatizavo sąmatų skaičiavimą, kuris anksčiau kainavo valandas. Kitas nustojo užsakinėti dizainą iš išorės, nes jo paties vadybininkai dabar patys kuria vaizdinę medžiagą. Trečias, tas pats, nuo kurio pradėjome, turi savo CRM, tiksliai pritaikytą jo verslui. Vidutiniškai mūsų klientai atgauna apie 15 valandų per savaitę.
Kas pasikeičia jums kaip savininkui
Trys dalykai keičiasi iš esmės.
Nuosavybė. Įrankis lieka jums. Ne agentūros serveryje, ne pagal abonementinę sutartį, kurią galima nutraukti, o jūsų rankose. Jūs nebepriklausote nuo vieno tiekėjo, kuris kelia kainą arba uždaro produktą.
Greitis ir tikslumas. Kai procesas pasikeičia, įrankį pakeičiate tą pačią dieną, o ne rašote užklausą programuotojui ir laukiate kito ketvirčio. Įrankis daro būtent tai, ko reikia, be perteklinių funkcijų, už kurias mokate, bet jų niekada nenaudojate.
Komandos savarankiškumas. Tai, ką anksčiau galėjo tik IT skyrius, dabar gali daryti jūsų pačios komandos žmonės, mokantys savo darbą. Žmogus, kuris geriausiai supranta sąmatų logiką, ir yra tas, kuris tą logiką gali užkoduoti į įrankį.
Būkime sąžiningi: ko tai vis dar nepadaro
Čia svarbu nepamesti galvos. Dirbtinis intelektas suspaudžia kūrimo kainą, bet nepanaikina poreikio turėti tvarkingą procesą ir žmogų, kuris tą įrankį prižiūri.
„Stack Overflow" 2024 m. apklausa, apėmusi daugiau nei 65 000 programuotojų 185 šalyse, parodė, kad 62 procentai profesionalų aktyviai naudoja dirbtinio intelekto įrankius, o 81 procentas didžiausia nauda laiko produktyvumo augimą. Bet ta pati apklausa rodo ir kitą pusę: tik 43 procentai pasitiki šių įrankių tikslumu, o 45 procentai sako, kad sudėtingose užduotyse jie dirba prastai. Tai nėra prieštaravimas. Tai tiesiog brėžia ribą, kur dirbtinis intelektas yra svertas, o kur dar reikia žmogaus sprendimo.
Yra ir kaštas, kurio nematyti iš karto. Konsorciumas „CISQ", įkurtas kartu su Karnegio Melono universiteto programinės įrangos institutu, apskaičiavo, kad prasta programinės įrangos kokybė JAV 2022 m. kainavo apie 2,41 trilijono JAV dolerių, o sukauptas techninės skolos krūvis siekė apie 1,52 trilijono. Pamoka paprasta: greitai sukurtas, bet niekieno neprižiūrimas įrankis ilgainiui virsta našta. Todėl mes ir pradedame ne nuo įrankio, o nuo proceso, ir visada atsakome į klausimą, kas šitą sistemą įmonėje turi.
Kur visa tai juda
Kryptis aiški. „Gartner" 2024 m. balandžio analizė nustatė, kad 2024 m. pradžioje dirbtinio intelekto kodo asistentus naudojo mažiau nei 14 procentų įmonių programuotojų, bet net 63 procentai organizacijų juos jau bandė ar diegė, ir prognozuoja, kad iki 2028 m. tokio naudojimo nuoseklus plitimas duos bent 36 procentų produktyvumo augimą. Praktiškai tai reiškia, kad tai, kas šiandien yra konkurencinis pranašumas, po kelerių metų taps savaime suprantamu standartu.
Vidinis įrankis per dienas vietoj mėnesių ir už dalį senosios kainos jau nebėra ateities scenarijus. Tai kasdienybė, kurią matome dirbdami su savininko valdomomis įmonėmis. Skirtumą daro ne tai, ar įmonė pirma išgirdo apie dirbtinį intelektą, o tai, ar jos pačios žmonės moka tą įrankį pasidaryti ir prižiūrėti. Klausimas vadovui dabar yra ne ar tai įmanoma, o ar jūsų komanda jau moka tai daryti pati, kad nuosavybė ir greitis liktų pas jus, o ne pas eilinį išorės tiekėją.
Būtent nuo to, nuo procesų ir nuo viso komandos paruošimo, o ne nuo gražaus įrankio demonstracijos, mes ir pradedame su kiekvienu vadovu, kuris nori, kad sistema liktų jo paties įmonėje.