AI EvoliucijaĮsivaizduokite tipišką penktadienio rytą įmonėje, kurioje dirba 40 žmonių. Pardavimų vadovas moka už vieną įrankį pasiūlymams. Marketingas turi atskirą prenumeratą dizainui ir dar vieną tekstams. Finansai naudoja savo platformą ataskaitoms. Klientų aptarnavimas prieš pusmetį užsisakė pokalbių robotą, kurio jau niekas neatidaro. Niekas vienoje vietoje nemato, kiek visa tai kainuoja per metus ir kiek iš to realiai naudojama kasdien.
Tai ne išimtis. Tai numatytasis būdas, kuriuo šiandien auga įmonės programinės įrangos sąskaita. Ir būtent čia slypi klausimas, kurį verta užduoti prieš pasirašant kitą sutartį: ar mums reikia dar vienos prenumeratos, ar mums reikia sistemos, kuri lieka mūsų?
Prenumeratų sąnaudos auga greičiau, nei jas spėjama suvaldyti
Skaičiai šioje srityje kalba aiškiai. Pasak „Gartner" 2024 m. lapkričio viešojo debesijos prognozės, pasaulinės įmonių išlaidos SaaS programinei įrangai 2025 m. turėtų pasiekti 299,1 mlrd. JAV dolerių, palyginti su 250,8 mlrd. 2024 m. Tai maždaug 19 procentų augimas per vienus metus. Tendencija ne lėtėja, o spartėja.
Problema ta, kad didelė dalis tų pinigų išleidžiama tuščiai. Pasak „Zylo" 2025 m. SaaS valdymo indekso, kuris remiasi 40 milijonų licencijų ir 40 mlrd. dolerių išlaidų analize, organizacijos vidutiniškai iššvaisto po 21 milijoną dolerių per metus nenaudojamoms licencijoms. Tai 14,2 procento daugiau nei prieš metus. Tame pačiame tyrime nurodoma, kad išlaidos vienam darbuotojui pasiekė 4 830 dolerių per metus, t. y. 21,9 procento daugiau nei 2024 m.
Metai prieš tai vaizdas buvo dar griežtesnis. Pasak „Zylo" 2024 m. SaaS valdymo indekso, įmonės realiai naudojo tik 49 procentus įsigytų licencijų, o likę 51 procentas gulėjo be naudos. Vidutinis švaistymas vienai įmonei tuomet siekė 18 milijonų dolerių per metus.
Versle laimi ne tas, kuris turi daugiausiai įrankių, o tas, kurio komanda kasdien jais naudojasi.
Šie skaičiai didelėms tarptautinėms korporacijoms gali atrodyti tolimi, bet logika ta pati ir 40 žmonių įmonei. Kiekviena nauja prenumerata atrodo pigi atskirai paimta. Problema atsiranda, kai jų susikaupia dešimtys, niekas jų nesuveda į vieną vaizdą, o pusė licencijų lieka neaktyvuotos.
Kodėl įrankių daugėja, nors jų turėtų mažėti
Galima pagalvoti, kad rinka po truputį tvarkosi ir įmonės pradeda jungti įrankius. Iš dalies taip. Pasak „BetterCloud" 2025 m. SaaS būklės ataskaitos, vidutinė įmonė 2024 m. naudojo 106 atskiras SaaS programas, palyginti su 112 prieš metus. Tačiau tas 5 procentų konsolidavimo tempas yra ryškiai lėtesnis nei 14 procentų metais anksčiau. Daugiau nei 60 procentų IT specialistų vis dar įvardija per daug nenaudojamų ar menkai naudojamų programų kaip vieną iš pagrindinių biudžeto spaudimo priežasčių.
Yra ir gilesnė priežastis, dėl kurios tvarka taip sunkiai pasiekiama. Pasak „Zylo" 2025 m. duomenų, šiandien atskiri padaliniai valdo 70 procentų visų programinės įrangos išlaidų, o IT skyriui lieka tik 26,1 procento. Tai reiškia, kad pardavimai, marketingas ir finansai patys užsisako įrankius, dažnai net nepranešdami vienas kitam. To paties tyrimo duomenimis, 66,5 procento IT vadovų patiria netikėtų sąskaitų dėl naudojimu grįstų ar AI kainodaros modelių.
Rezultatas turi pavadinimą. Pasak „Zylo" 2024 m. indekso, daugiau nei trečdalis visų tipinės įmonės programų yra „šešėlinis IT", t. y. programos, įsigytos be IT skyriaus žinios, o 67 procentai IT vadovų nesankcionuotų programų pirkimus įvardija kaip vieną iš didžiausių veiklos iššūkių. Kitaip tariant, įmonė dažnai net tiksliai nežino, kiek ir kokių įrankių naudoja.
Mastas matosi ir iš portfelio dydžio. Pasak „Zylo" 2025 m. indekso, įmonės, turinčios nuo 1 iki 500 darbuotojų, vidutiniškai naudoja 152 programas ir per metus išleidžia 11,5 milijono dolerių, o didžiosios įmonės su daugiau nei 10 000 darbuotojų pasiekia 660 programų ir 284 milijonus dolerių. Augant komandai, įrankių zoologijos sodas auga greičiau už pačią komandą.
„Nuoma" turi paslėptą kainą, kurios nematyti sąskaitoje
Mėnesinis mokestis yra tik matoma ledkalnio dalis. Po juo slypi trys sąnaudos, kurių niekas neįrašo į biudžetą.
Pirma: pinigai, kurie niekur nedingsta. Prenumerata yra nuoma. Mokate, kol naudojatės, ir, jei nutrauksite, neliks nieko, kas priklausytų jums. Pasak „Gartner" prognozės, pakartotos jų SaaS valdymo platformų „Magic Quadrant" leidimuose, organizacijos, neturinčios centralizuoto matomumo apie savo programinės įrangos gyvavimo ciklą, permoka už SaaS bent 25 procentais dėl nenaudojamų teisių ir dubliuojančių įrankių.
Antra: duomenys, kurie palieka įmonę. Kiekvienas naujas įrankis reiškia dar vieną vietą, kur guli jūsų klientų, sąmatų ir vidinių procesų informacija, dažnai svetimame serveryje, pagal svetimas taisykles. Kuo daugiau prenumeratų, tuo platesnis paviršius, kurį tenka saugoti ir kuriuo nebevaldote visiškai.
Trečia: priklausomybė, kuri auga tyliai. Kai procesas pririštas prie konkretaus tiekėjo, jo kaina, sąlygos ir likimas nebepriklauso nuo jūsų. Tiekėjas pakelia kainą, pakeičia kainodarą į naudojimu grįstą arba tiesiog uždaro paslaugą, ir įmonė priversta prisitaikyti. Tai nėra teorinė rizika. Tai kasdienybė, kurią rodo aukščiau minėti netikėtų sąskaitų skaičiai.
Alternatyva: ne dar vienas įrankis, o nuosava sistema
Čia svarbu pasakyti aiškiai: tai nėra raginimas atsisakyti visos programinės įrangos. Geras įrankis savo vietoje yra geras įrankis. Esmė kita: ne kiekviena problema turi būti sprendžiama nauja prenumerata.
Yra antras kelias. Vietoj to, kad kiekvienam procesui pirktumėte atskirą paslaugą, sukuriate vieną AI sistemą, pritaikytą būtent jūsų procesams, kurią valdo jūsų pati komanda ir kuri lieka jūsų. Be programuotojų. Be nuolatinės priklausomybės nuo agentūros.
Tai ne pažadas iš pristatymo skaidrių. Mes „AI Evoliucijoje" tokias sistemas jau įdiegėme daugiau nei 80 įmonių ir apmokėme per 300 žmonių. Klientai vidutiniškai atgauna apie 15 valandų per savaitę. Pirmiausia tai padarėme sau patiems: šiandien apie 80 procentų savo kompiuterinio darbo atliekame su dirbtiniu intelektu.
Kaip tai atrodo praktiškai
Kelios realios istorijos geriau už bet kokį apibrėžimą paaiškina skirtumą tarp „nuomos" ir „nuosavybės".
- Vienas klientas norėjo CRM sistemos. Rinkoje analogiškas sprendimas kainavo apie 7 000 EUR ir kelis mėnesius laukimo. Vietoj to jis pasidarė tiksliai tokią, kokios reikėjo, per 3 dienas, ir ji priklauso jam;
- Kitas klientas pilnai automatizavo sąmatų skaičiavimą. Tai, kas anksčiau užtrukdavo dienas ir buvo daroma ranka, dabar virsta individualiu pasiūlymu per kelias minutes;
- Dar vienas nustojo užsakinėti dizainą iš išorės. Jo vadybininkai patys kuria pagal prekės ženklą paruoštus vizualus tą pačią dieną, neberašydami užsakymo agentūrai.
Bendras vardiklis visose trijose istorijose ne tas, kad „dirbtinis intelektas greitas". Bendras vardiklis tas, kad sukurtas rezultatas liko įmonėje. Niekas iš jo neišauga, niekas jo neištraukia, jokia kaina nepakyla kitą ketvirtį.
Klausimas, kurį verta užduoti prieš kitą sutartį
Prieš pasirašant naują prenumeratą, naudinga sustoti ties trimis klausimais. Ar šį procesą iš tikrųjų naudos visa komanda, ar tik vienas entuziastas, kaip rodo „Zylo" duomenys apie 51 procentą neaktyvuotų licencijų? Ar po metų šis sprendimas vis dar bus mūsų, ar tik nuomos eilutė sąskaitoje? Ir ar mūsų žmonės iš to ką nors išmoks, ar tik įgis dar vieną mokestį?
Skirtumas tarp nuomos ir nuosavybės nėra ideologinis. Jis labai praktiškas. Nuomojamas įrankis sprendžia šios dienos problemą ir palieka jus priklausomą. Nuosava sistema sprendžia tą pačią problemą ir augina jūsų komandos gebėjimą spręsti kitas problemas pačiai.
Mes ne konsultantai, kurie skaito apie dirbtinį intelektą. Patys juo dirbame kasdien ir pradedame ne nuo įrankių, o nuo jūsų procesų. Komanda išmoksta, sistema lieka jūsų. Jei svarstote, kurie jūsų procesai šiandien valdomi nuomos principu ir kuriuos vertėtų turėti savo, apie tai verta tiesiog pasikalbėti.